Būčiau labai dėkingas, jei pastebėtas klaidas paminėtumėte. Jų pasitaiko visur ir visiems. Stengiuosi pataisyti.

Straipsnio tonas yra panašus į Google. Tai tik lietuviška jų žinutės versija su mano interpretacija. Kad jie verčia visiems diegti SSL sertifikatus – akivaizdu. Kiek pasiduoti jų spaudimui kiekvienas sprendžia pats. Nors dėl prasmės ir t.t. galima diskutuoti, bent jau man jų jėgą naudojantis skatinimas per pasekmes skamba įtikinamai. Jei yra principingų savos tiesos ieškotojų, galite eiti „priešintis“ ir ginčytis. Po jų pranešimu jau beveik 2.000 komentarų :)

Atkreipiu dėmesį, kad Google verčia diegtis, o ne pirkti SSL sertifikatus. Įvairios institucijos juos gali gauti ir nemokamai. Komerciniai SSL sertifikatai prasideda nuo kelių dolerių. Plačiau apie tai rašysiu kituose straipsniuose rugsėjį. Jei nematot prasmės, kol kas SSL sertifikatų nepirkite – jau greitai pasidalinsiu patarimais, kaip juos gauti kuo optimaliau.

SSL sertifikatai jau dabar yra dideli pinigai. Kad ta rinka labai augs, abejoju. Praktika rodo, kad sertifikavimo institucijos gyvuoja su maždaug fiksuotais kaštais. Tad didėjant SSL populiarimui ir paklausai, dėl konkurencijos krenta jų kaina. Jau šiandien kai kurių DV SSL sertifikatų didmeninės kainos nesiekia 2$. Ėmus masiškai juos naudoti, kaina tikriausiai kris žemiau 1$.

Taip pat prisiminkime, kad Google turi savo šakninius sertifikatus ir pati yra sertifikavimo institucija. Kai neliks XP ir išplis SNI, galima tikėtis, kad siekdama savo „HTTPS visur“ tikslo, DV SSL sertifikatus Google pradės išduoti ir nemokamai. Bet tai tik mano išgalvotos galimybės. Kaip bus ateity, pamatysim. Faktas tik tas, kad SSL sertifikatų naudojimas jau stipriai atpigo, o ateityje jis pigs ir toliau.

Tikrai taip. Variantų yra kur kas daugiau. Bet praktiškai jie kol kas netinka techniškai arba neapsimoka. Kaip jau komentavau po straipsniu apie euro ženklą, stengiuosi rašyti tik praktinius patarimus, kuriuos pats rekomenduoju.

Kalbėdamas apie SEO minisvetaines minty turiu realiai žmonėms skirtas svetaines, kurios veikia kaip landing page ir kurias stengiamasi pakelti kuo aukščiau pagal siaurus raktažodžius. Iš Google atėję žmonės turi jas matyti. Š.m. liepą Windows XP rinkos dalis tebebuvo 24.82%. Prarasti ketvirtadalį lankytojų taupant IP adresą būtų nuostolinga, nebent tos svetainės lankomumas niekinis.

Jei sakai, kad SEO svetainėms žmonės mažai rūpi, tikriausiai minty turi SEO tinklaraščių fermas, kurios renka atgalines nuorodas. Jos paieškos rezultatuose nesirodo, tad joms apskritai HTTPS nereikia. Bent jau kol kas Google pranešimas yra toks, kad HTTPS įtakos tik reitingavimą paieškos rezultatuose, o ne atgalinių nuorodų stiprumą, t.y. atgalinė nuoroda turėtų būti vienodai stipri tiek iš HTTP, tiek iš HTTPS svetainės. Ar Google čia kažką nutylėjo – pamatysime ateityje.

Kitas, realiai veikiantis metodas yra sertifikate naudoti SAN adresus. Taip su 1 sertifikatu galime aptarnauti iki 100 skirtingų domenų, pajungtų ant to pačio vhost naudojant bet kokią sistemą su multi site moduliu, pvz.: Drupal arba WordPress. Bet šiai dienai pigiausias sertifikatas + IP kainuoja pigiau nei 1 SAN adresas bendrame sertifikate. Tad SEO tikslais šis variantas neapsimoka.

Kai XP dalis sumažės arba SAN pigs, straipsnį tikrai atnaujinsiu. O apie pačius SNI ir SAN rašysiu jau šį rugsėjį.

Čia ne vienintelis netikslumas. Ju yra daugiau. Straipsnis parašytas „spaudimo” stiliumi – jums tiesiog PRIVALOMA pirkti SSL. Jei tai būtų masinis reikalas – tai labai dideli pinigai. O žmonės priešinsis.