Vartotojo akimis, atsarginės duomenų kopijos veikia kaip du kart du: kompiuteryje įdiegta programa reguliariai nusiunčia failus į serverį. Jei suges kompiuteris arba tuos failus susigadinsiu, galėsiu parsisiųsti juos iš serverio.
Kai verslo klientai domisi tokia paslauga, dažniausiai jie nori „kasdien nukopijuoti 500GB duomenų iš kompiuterio ir saugiai juos laikyti porą savaičių“. Tuomet vienas teikėjas kainą nurodo 12,00€/mėn., kitas – 300,00€/mėn. Abu jie pasiūlė kokybišką paslaugą už gerą kainą. Tik skirtingai suprato tikruosius jūsų poreikius.
Supraskite, kokių parametrų atsarginių duomenų kopijų paslaugos jums iš tiesų reikia ir kokia yra reali jos kaina.
Mano patirtimi, renkantis atsarginių duomenų kopijų serverį 5 lemiantys faktoriai yra: duomenų srauto vartojimas, vieta serveryje, failų formatų supratimas, kopijavimo dažnis ir vietiniai serveriai. Vietiniai serveriai svarbūs tik didelėms įmonėms, bet pirmi 4 faktoriai yra kritiškai svarbūs visiems.
1. Duomenų srautas
Įsivaizduokime, kad pažodžiui įgyvendiname prašymą anksčiau minėtame pavyzdyje: kasdien kopijuojame 500GB duomenų į serverį. Su 100Mbps spartos šviesolaidžiu tam užtruksime 12 valandų. Jei norite kopijuoti dukart dienoje arba interneto kanalas lėtesnis, tam neužteks valandų paroje.
Dažniausiai duomenų perdavimo spartą nulems ne jūsų interneto kanalas, o paslaugos teikėjo duomenų perdavimo spartos limitas. Jį naudoja visi be išimties „neribotą“ vietą siūlantys paslaugų teikėjai. Pavyzdžiui, Lietuvoje Google Drive duomenis priims stabiliu 5Mbps greičiu. Vadinasi, naudodamiesi standartine Google Drive programa galėsite įkelti 50GB duomenų per parą.
Kaip ir kitos debesies duomenų saugyklos, Google Drive kopijuoja ne visus, o tik pasikeitusius failus. Todėl duomenų srauto atžvilgiu nesvarbu, kiek duomenų iš viso reikia saugoti. Svarbu, kiek jų pasikeičia per parą. Jei kasdien sukuriate daugiau kaip 50GB duomenų, Google Drive tokios apimties kasdienėms kopijoms netinka.
Daugumos kitų paslaugų teikėjų įkėlimo limitai mažesni (2-3Mbps). Kol kas didesnę kaip 10Mbps įkėlimo spartą Lietuvoje gali suteikti tik specialiai jums pajungtas dedikuotas serveris. Turint didelį (>50GB) kasdien kintančių duomenų kiekį, įkėlimo greitis yra svarbiausias faktorius renkantis atsarginių duomenų kopijų paslaugų teikėją.
Patariu savo duomenų saugojimą ir kopijavimą susiprojektuoti taip, kad neviršytumėte 50GB naujų duomenų viename įrenginyje per parą ribos. Tuomet vieno įrenginio duomenų kopijavimo kaina įsiteks į keliolika eurų per mėnesį. Jei šią ribą viršysite, reikės individualiai sukonfigūruotos paslaugos. Jos kaina prasidės nuo kelių šimtų eurų per mėnesį.
2. Vieta serveryje
Skaičiuojant serveryje reikalingą disko vietą, nesiimant optimizavimo skaičiai irgi išsipučia už racionalių ribų. Minėtame pavyzdyje dviejų savaičių kasnaktinė 500GB duomenų kopija reiškia 14 tų pačių failų versijų. t.y. iš viso 7.000GB duomenų. Tam reikia itin talpaus ir brangaus serverio.
Kadangi kažkurie failai nesikeis kiekvienoje versijoje ir kopijuojami nebus, realiai serveryje visos 14 versijų užims mažiau. Bet kol nežinoma, kaip dažnai keičiasi jūsų failai, reikalinga disko vieta serveryje lieka nežinoma. Tam gali užtekti ir 500GB, o gali prireikti ir 7.000GB, t.y. paslaugos teikėjo sąnaudos gali skirtis 14 kartų.
Kad panaikintumėte nežinomybę ir gautumėte optimalią kainą, patys preliminariai suskaičiuokite, kiek vietos serveryje jums reikės. Pavyzdžiui, jei turite 450GB nekintančių archyvų, 40GB savaitinių duomenų ir 10GB kasdien pasikeičiančių duomenų, jums reikės 670GB vietos serveryje (450GB + 2*40GB + 14*10GB). Už 670GB duomenų laikymą serveryje mokėsite mažiau nei už „dviejų savaičių 500GB“ (7.000GB). Turėkite tai omeny formuluodami klausimą paslaugų teikėjui.
3. Failų formatai ir daliniai pokyčiai
Failas failui nelygus. Ne visos programos sugeba tvarkingai nukopijuoti visus failus. Pavyzdžiui, kol esate atsidarę Outlook programą, kai kurios kopijavimo programos negali nukopijuoti el. pašto dėžutės failo. Jei kompiuteryje yra aktyviai naudojamų duomenų bazių, pvz.: buhalterijos programa, situacija dar subtilesnė.
Nuo kopijavimo programos funkcionalumo priklausys ir tai, kiek duomenų srauto ir vietos serveryje reikės. Pavyzdžiui, jei jau dešimtmetį naudojatės Outlook ir kasdien gaunate po keliasdešimt naujų laiškų, prie jūsų 2GB Outlook failo kasdien prisideda 500KB turinio. Vienos programos sugebės į serverį siųsti tik tuos 500KB. Kitos kasdien siųs visą 2GB failą. Laikant kopijas 14 dienų, pirmu atveju serveryje naudosite 2GB vietos, antru – 28GB.
Iš karto pasitikrinkite ir paslaugų teikėjams nurodykite, kokio tipo failus norite kopijuoti. Išsiaiškinkite, kaip į serverį siunčiami didelių failų maži pokyčiai. Jei teikėjui tai neatrodo svarbu ir kaina nuo to nesikeičia, rinkitės „protingesnę“ programą dėl savęs: užimsite mažiau savo interneto kanalo, tad greičiau veiks internetas ir kopijas galėsite daryti dažniau.
4. Duomenų sinchronizavimas
Vis dar gaunu klientų užklausas „norime duomenis kopijuoti 2 kartus per dieną“. Logiška tai daryti 1 kartą. Logiška tai daryti neribotą skaičių kartų. Viskam, kas yra tarp 1 ir begalybės, šioje situacijoje logikos nematau.
Jei turite lėtą interneto ryšį arba labai daug nuolat atsinaujinančių duomenų, kopijas geriau daryti tuomet, kai laisvas interneto kanalas, pvz.: naktimis. Tuomet tai darysite 1 kartą paroje. Jei kopijas norite daryti keliskart, vadinasi, siųsite duomenis ir darbo metu. Tam turėsite gerą interneto kanalą. Tuomet siųskite duomenis iš karto, kai tik pasikeičia failas.
Dropbox sinchronizavimo principas praeitą dešimtmetį atrodė revoliucinis. Kiekvienas failo pasikeitimas siunčiamas į serverį, vos tik programa jį užfiksuoja. Sugedus kompiuteriui, serveryje rasite 1 minutės, o ne 1 dienos senumo dokumentą. Toks sinchronizavimas jau yra standartinis ir verslui skirtose atsarginių duomenų kopijų programose.
Kitas didelis sinchronizavimo privalumas – jis yra abipusis. Dokumentai gali būti sinchronizuojami ir iš serverio į kompiuterį. Tai supaprastina failų atstatymą, tam nebereikia atskirų programų ir procedūrų. Taip pat tampa lengva dalintis bendrais įmonės katalogais ir t.t. Plačiau apie tai rašiau straipsnyje „Kuo skiriasi duomenų saugyklos internete?“
5. Vietiniai serveriai
Prieštaravimus sinchronizavimui į debesį girdžiu tik iš stambių įmonių. „Jei 100-ui savo kompiuterių leisime nekontroliuojamai nuolat sinchronizuoti duomenis su išoriniu tinklu, tai užkimš biuro interneto kanalą“.
Kai kuriose specifinėse situacijose tai tikrai įmanoma. Tuomet stambioms įmonėms skirtos atsarginių kopijų programos naudoja vietinį sinchronizavimo proxy serverį. Kompiuteriai nekontroliuojamai sinchronizuos duomenis su vietiniu serveriu. Iš jo duomenys bus perduodami į debesis pagal jūsų nustatytas taisykles.
Vietinius serverius failų sinchronizavimui siūlo tik maža dalis programų gamintojų. To nepasidarysite su Dropbox ar Google Drive. Todėl jei norite sinchronizuoti daugiau kaip 50 kompiuterių viename biure, iš karto ieškokite vietinį serverį siūlančio paslaugų teikėjo. Iš variantų, kuriuos įmonės IT specialistas gali bandyti įsidiegti pats, ko gero patogiausias yra Wuala ir LaCie NAS tandemas.
Būna, kad vietoj proxy serverio įsidiegimo įmonės savo maršrutizatoriuose nusistato duomenų sinchronizavimo programoms žemesnius prioritetus. Taip jos netrukdo dirbti naršantiems ir rašantiems el. laiškus. Mano nuomone, srauto prioritetizavimas sukelia daugiau problemų nei duoda naudos.
Jei jūsų biuro interneto kanalas yra užkištas ir to nepastebite, dokumentų sinchronizavimas gali vėluoti tiek, kad praras savo praktinę naudą. Srauto kamščių problemas spręskite mažindami perduodamų duomenų dydį, o ne ribodami jų perdavimą.
***
Kadangi jau kelis metus esu debesies darbininkas, darbo kompiuteriuose įsidiegęs tik naršyklę, pasikartosiu: patogiausia ir pigiausia yra neturėti lokalių duomenų. Kai dokumentai, el. laiškai, interneto svetainių kodas, grafika ir t.t. gimsta debesyje, jų atsarginėmis kopijomis jau pasirūpino paslaugos teikėjas. Atkrenta visos techninės problemos ir nėra jokių papildomų išlaidų.
Jei esate kaip didžioji dalis mano klientų, jūsų darbuotojai visgi dar turi lokalių duomenų kompiuteriuose ar vietiniame serveryje. Neverskite jų kurti šešėlinio IT ūkio. Savo verslo labui pasirūpinkite, kad tie duomenys patektų į debesį kaip kopijos su jūsų kontrole.
