2014 metai nuosaikiai tęsė anksčiau prasidėjusias tendencijas. Visgi pokalbiuose su klientais ir konferencijų pranešimuose pastebėjau 7 skirtumus, ką kalbėjome 2014 metų pradžioje, o ką pabaigoje.
1. Programėles pakeitė e. paslaugos
Dar metų pradžioje dauguma įmonių kalbėjo, kad joms reikia mobiliosios programėlės. Bet nelabai suprato, kokiems konkrečiai darbams jos reikalingos. Idėjos nusikristalizavo ir tų įmonių klientai jau gali tvarkytis savo reikalus bet kokiame įrenginyje. Tam prigijo e. paslaugų pavadinimas.
Kaip ir prognozavo Gartner, JavaScript (mobiliosios interneto svetainės) populiarumu įmonių užduotims visgi pralenkė diegiamas programėles. Bet skirtumai tarp svetainių ir programėlių iš verslo pusės nebesvarbūs. Svarbiausia, kad jūsų darbuotojai ir klientai gali naudotis e. paslaugomis ir tvarkyti savo reikalus išmaniuoju telefonu ar planšete.
Man asmeniškai labiausiai Lietuvoje patiko Swedbank – programėlės, svetainės ir aptarnavimo centrai išbaigtai papildo vienas kitą ir sukuria vientisą banko vartotojo patirtį. Kiti bankai jau dabar turi brandesnius pavienius sprendimus, jiems beliko viską sujungti į vizualiai vientisą platformą.
2. Visi verslai tapo el. verslai
Rinkodaroje interneto reklama susijungė su tradicine reklama. Paslaugų valdyme programėlės įsiliejo tarp tradicinių įrankių. Viskas tapo vientisa. Skaitmeninė ar elektroninė verslo dalys yra nebeatskiriamos nuo tradicinės.
Labiausiai įsiminė Ekskomisarų biuro programėlė Būk ramus. Tradiciškai tai labai fizinė ir su vartotojo technologijomis nebendraujanti paslauga. Bet ši vietinė įmonė puikiai perima Accenture prognozuotą viziją ir pasaulines tendencijas.
3. Šešėlinis IT ūkis įgavo pagreitį
Metus pradėjom konferencijose kalbėdami apie BYOD (Bring your own device). Kaip ir prognozavo CSC, užbaigiame kalbėdami apie BYOT (Bring your own technology).
Darbuotojai į darbą jau drąsiai atsineša ne tik savo iPhone, bet ir Gmail, Dropbox ir t.t. Vis dažniau su naujais klientais kalbu ne apie duomenų perkėlimą iš senų vietinių serverių, o iš asmeninių darbuotojų Google paskyrų. Jūsų darbuotojai jau seniai debesyje, beliko perkelti juos į įmonei priklausantį debesį (plačiau: Šešėlinis IT ūkis jūsų įmonėje?).
4. Windows persikėlė į debesis
Windows XP mirė. Windows Vista net nebuvo išplitusi. Įmonėse liko tik nykstantis Windows 7. Visos kitos darbui skirtos operacinės sistemos seka Google Chromebook pavyzdžiu ir persikelia į debesis.
Atnaujinimai tapo maži, dažni ir automatiniai. Interneto duomenų saugyklos veikia kaip operacinės sistemos komponentas. Programos parsisiunčiamos automatiškai, kai jų reikia. IT ūkio priežiūra pasikeitė radikaliai.
5. Lietuviškas e. parašas tapo universalus ir išbaigtas
Prieš kelis metus prasidėjo visų biurokratinių dokumentų perkėlimas į el. formatą. Tačiau PDF pasirašymo programos yra mokamos ir daugumai per sudėtingos. ADOC formatas nemokamas, bet jo naudojimas dar sudėtingesnis. Daug žadėjusi privati iniciatyva eparašas.lt taip ir liko klientų nežinoma, o kūrėjų pamiršta svajonė. Todėl e. parašas buvo naudojamas praktiškai tik valstybinėse institucijose ir jų specialiose sistemose.
Šiais metais Registrų centras paleido sistemą GoSign.lt. Ji leidžia nemokamai pasirašyti privačius PDF dokumentus bet kokiu elektroniniu ar mobiliu parašu. Viskas vyksta naršyklėje, be jokių papildomų programų, tad veikia net telefone. Šiais metais dešimtmetį brendusi idėja pasirašinėti įmonių sutartis e. parašais tapo realybe.
6. Neliko privačių domenų galūnių
Visus metus kasdien pasirodo naujienos apie domenų registraciją vis naujose galūnėse. Gal jau girdėjote apie .GURU. Lietuvius šios galūnės mažai domina, tačiau privertė keisti didelių įmonių vidinių IT sistemų adresus.
.LOCAL, .LAN ir t.t. tapo ICANN kontroliuojamais tikrais domenais. Todėl nebegalite vidinės sistemos pasivadinti crm.local. Tam reikės keisti DNS serverių konfigūracijas ir susikurti naują DNS zonų principą vidinėms sistemoms.
7. SSL mirė, tegyvuoja TLS
Šiais metais Google stūmė visus svetainių savininkus naudoti SSL sertifikatus ir svetaines perkelti ant https:// adresų. Tai atkreipė didelį dėmesį į pačią SSL technologiją.
Pavasarį OpenSSL programoje, kuri atsakinga už https:// veikimą serveryje, rasta kritinė saugumo spraga Heartbleed. Rudenį SSL3.0 protokole rasta klaida Poodle, dėl kurios visi išsijungė paskutiniąją SSL versiją ir oficialiai perėjo tik prie TLS. Tuo pačiu Google paskelbė, kad dėl SHA1 saugumo trūkumų Chrome naršyklė nebenaudos SHA1 algoritmu pasirašytų SSL sertifikatų ir visi turi išsiimti naujus SSL sertifikatus.
Tiek naujienų SSL neištiko per visą praėjusį dešimtmetį. Šiais metais jis sužibėjo ir galiausiai mirė. Tik laiko klausimas, kada SSL sertifikatai bus pervadinti į TLS sertifikatus.
Neišsipildžiusios prognozės
Buvo įdomu palyginti realią situaciją Lietuvoje su tuo, kas turėjo vykti visame pasaulyje. Frog Design paruošė 2014 prognozių apibendrinimą. Visos sritys pasistūmėjo į priekį, bet iki jų brandos dar praeis keli metai. Kol tai prigis Lietuvos įmonėse, gal ir daugiau kaip dešimtmetį. Dar teks palaukti, kol:
- darbe naudosime Tor ir kt. anonimines priemones
- siuntinius pristatys dronai
- viešose erdvėse pakelsime nosis nuo telefonų
- iš DX.com pirksime dažniau nei iš Pigu.lt
- smegenų galia valdysime kondicionierius
- visuose akiniuose turėsime Google
- važiuosime taksi be vairuotojų
- prieš grįždami namo paskambinsime į šaldytuvą
- pirkinių sąrašo sudarymą patikėsime Barborai
- patys spausdinsimės sportbačius
- už ausines noriai mokėsime 500€
- visas paslaugas užsakinėsime Uber stiliumi
- rūpinsimės savo duomenų nuosavybe internete
- visą dieną mus stebės asmeniniai registratoriai
- tekstą į kompiuterį vesime ne klaviatūra
O kas per paskutinius metus labiausiai pasikeitė jūsų darbe?
